EN

Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius
Telefonas +370 5 2730895
El. paštas info@zaidimolaboratorija.leu.lt

Vaikų dėmesio išlaikymo gebėjimas

yra vienas iš jo savireguliacijos matmenų. Žaidybinėje veikloje dėmesio sutelkimas ypatingai reikšmingas, nes žaidimo kokybė priklausys nuo to, kiek laiko vaikas jau geba išlaikyti dėmesį. Kartais pasitaiko situacijų, kai sunku suprasti, kodėl vaikai nesiklauso, kai reikėtų klausyti. Pažvelkite į šią situaciją...

Ryto ratas prasideda, susėda visi dalyviai rateliu. Uždainuojame smagią dainą ir pasisveikiname. Norisi dar pasidalinti švenčių nuotaikomis ir istorijomis. Bet šiai veiklai rate lieka tik vyriausi žaidėjai (t.y. tyrėjai, studentai ir mamos). Vaikų dėmesį patraukia skirtingi žaislai ir jie nutipena už rato ribų. Pasirodo keistas nerimas. Mamytės sunerimsta - juk dar vyksta ryto ratas. Jos ima aktyviai vaikus kalbinti grįžti atgal ir dar bent šiek tiek pasėdėti tyliai. Keli vaikai atkreipia dėmesį ir dar prieina prie mamos. Bet anksčiau ar vėliau vis tiek nusisuka ir ieško smagesnės veiklos.

Kas gi čia vyksta?

Ryto ratas yra puiki tradicija kiekvienos grupelės veiklos pradžiai. Mūsų pasisveikinimas yra dainelė, nes vaikams tai yra ritmingas signalas, puikiai atkreipiantis dėmesį. Daina ikimokykliniame amžiuje yra galingas dėmesio valdytojas, nes kartojama ta pati ir ritminga žinutė. Jei vaikas nespėja išgirsti iš pirmo karto, sutelkia dėmesį ir išgirsta iš antro ar trečio karto. Daina visada yra dainuojama su gera nuotaika. Ji padeda nusiraminti, nes ritmas yra nuspėjamas ir suteikia saugumo.

Vaikų dėmesio išlaikymo etapai skiriasi. Vidutiniškai 16-19 mėn. vaikas dėmesį geba išlaikyti 2-3 min., 20-24 mėn. – 3-6 min., 25-36 mėn. – 5-8 min., 3-4 m. – 8-10 min. Žinoma, gali pasitaikyti individualių skirtumų. Iki 2 m. ir kol sunkiau vaikščioti vaikai laikosi arčiau mamos ir sėdi kartu su ja. Bet mažiesiems nuo 2-3 m. norisi tyrinėti, atrasti naujus stimulus. Kadangi ilgi sakiniai yra sunkiai suprantami, vaikus labiau patraukia žaislai. Jiems įdomiau žaisti individualiai su asmeniu, tuomet ir dėmesį palaiko ilgiau. Nuo 4-5 m. vaikai susikaupia ilgiau tam, kas jiems yra prasminga veikla (pvz. žaidimas), net ir be suaugusiojo pagalbos. Jiems taip pat lengviau sėdėti rate, nes pradedama domėti santykiais ir kitais vaikais. Jei kiti žaidimų partneriai sėdi, jie irgi sėdės. Jei mato, kad kažkas susidomi žaislais, jie, būkite tikri, nueis žaisti. 6-7 m. jau lanksčiau reguliuoja savo dėmesį ir noriai įsitraukia į dialogus, nes žodynas yra daug platesnis.

Nereikia bijoti, kad vaikai neišmoks sutelkti dėmesio. Jei matys Jūsų dėmesį nukreiptą į veiklą, kuri tuo metu svarbesnė, tikrai išmoks. Jei vaikas nueina žaisti ir kviečia mamą prisijungti, būtų geriausia atsakyti: „Aš dabar klausau, nes man labai įdomu, ką kalba. Kai pasibaigs ryto ratas, galėsiu pradėti žaisti su tavimi.“ Vaikui duodama galimybė pačiam pasirinkti, ką veikti, ar sėsti paklausyti, kaip mama, ar žaisti.

Taigi, ar reikia vaiką stengtis grąžinti atgal? Aš atsakyčiau, ne. Svarbiausia Jums žinoti, ką norite daryti – klausytis ar žaisti. Dviejų dalykų tikrai nesistenkite atlikti. Nes tuomet vaikas nori jūsų viso dėmesio ir nesupranta, kodėl nežaidžiate. Neapgaudinėkite nei vaiko nei savęs, atlikite vieną veiklą ir taip mokysite būti nuosekliu. Viena akimi visada galite matyti, ką žaidžia vaikas, todėl kuo ramiau sureaguokite į jo išėjimą iš rato. Jei vaikas išeina į kitą erdvę, kur jo nematyti, tuomet jau pasiūlome: „tu gali žaisti, bet tik šiame kambaryje, kad vienas kitą galėtumėme matyti“. Sugrąžiname jį.

Norint lavinti dėmesį, geriausia su vaiku žaisti žaidimus. Sudarydami sąlygas vaikui įsitraukti į žaidimą ir jį išlaikyti, kurti, sudarome sąlygas taip pat vaiko dėmesio lavinimui.

Giedrė

2015m. vasario 3 d.